Vizažisto darbas užsienyje. Kelionė į Šiaurės Airiją I dalis

Vizažisto darbas užsienyje. Kelionė į Šiaurės Airiją I dalis

 

Visuomet mėgau keliauti, ne tai, kad mėgau, o dievinu! Kelionės, tai laisvė, naujos galimybės, žmonės ir patirtis. Ir vieną dieną pagalvojau, kad galiu rasti būdą keliauti nemokamai. Nemokamai aišku gana sąlyginis dalykas, bet įmanoma :) Pirmoji mano darbinė, kaip vizažistės kelionė turbūt buvo 2013 m. į Paryžių, kuriame fotografavome įvaizdinę drabužių reklamą. Vėliau sekė Anglija, Amerika, Norvegija, Danija, Airija. Bet šį kartą noriu papasakoti apie pačią šaunausią kelionę su nerealia komanda į Šiaurės Airiją, ši kelionė savo įspūdžiu kiekiu prilygsta pirmą kartą aplankytai Amerikai ir Jungtiniems Arabų Emyratams, o patikėkit oro sąlygos šiose šalyse tikrai nesulyginamos :)

Kaip viskas prasidėjo? Labai gerai pamenu, kaip tą dieną dirbau prie "Moters" žurnalo fotosesijos ir kol fotografavome mieste, paskambino Tomas. Su Tomu mes dirbome jau kiek anksčiau, jis fotografavo mūsų modelius 3+1 gimtadienio parodai. Jo darbus pirmą kartą pamačiau internete ir jie mane sužavėjo, aišku ne iškart pavyko susiderinti bendrus darbus, bet mano atkaklumas ir Tomo entuziazmas nugalėjo. 

Taigi, kai paskambino Tomas ir paklausė, ką aš veiksiu po 2 savaičių iškart jam pasakiau "Varom!". Tomas organizuoja fotografijos ir retušavimo mokymus netik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Brazzi Photo School). Tad per porą dienų surinkus grupę fotografų, mes pradėjome ruoštis kelionei. Tiksliau, viską organizavo ir derino jis :) Labai smagu, kad dėl pačių idėjų, modelio ir aprangos, net ir batų spalvos tarėmės visi. Tad komandinis darbas prasidėjo Facebook messengeryje.

Turėjau 5-10 kg kosmetikai ir plaukų priežiūros priemonėms susidėti. Kad nereiktų vežtis visos studijos kosmetikos, su modeliu Migle susitikome kelios dienos prieš kelionę, kad parinkčiau jai tinkančias priemones. Labai svarbu pasiimti bazines priemones ir apgalvoti, be kurių tu gali prasiversti. Tarkim vieną produktą sumaišius su kitu. Visi tarėmės, kad tai bus įvaizdinė fotosesija ir labai sudėtingų grimų nereikės. Bet, kaip žinodama iš patirties, kad niekad nebūna, kaip planuoji, į savo lagaminą įsimečiau akvarelę. Vėliau, dėl šio sprendimo labai džiaugiausi :) Visada, kada keliauju kosmetiką deduosi taip: brangūs ir birūs produktai į rankinį bagažą, o ko negaila ir kas nedūžta, bei visi skysčiai į registruotą. Kai keliauju su makiažo kursais, mano lagaminas dažniausiai sveria 28-32 kg, tad nėra tikimybės, kad jį mėtys, nes jis būna sunkiai pakeliamas :). Bet šį kartą reikėjo visus produktus gerai užsukti, sudėti į maišiukus. Geriausia maišeliai su burbuliukais, kurie apsaugo produktus nuo smūgių.

Kelionės diena. Susidėjus lagaminą, pakeliui į oro uostą turėjau paimti modelį Miglę ir Tomą. Kiti dalyviai (Meida ir Monika) turėjo laukti oro uoste, o Karina ir Saulius jau atvažiuoti į vietą, kur apsistosime Šiaurės Airijoje. Ne pirmą kartą keliavau su visiškai nepažįstamais žmonėmis, bet pirmą kartą keliavau, kai nepažistamų žmonių daugumą, pažinojau tik Tomą ir kaip vėliau išsiaiškinom kartą teko dirbti su Migle, tad nerimo, kaip viskas bus šiek tiek buvo, bet žinojau, kad viskas bus gerai :)

 

 

 

Tomo manta :)

Oro uoste susipažinom su Monika ir Meida. Pabendrauti nelabai kada buvo, nes lėktuve išskirstė mus visus į skirtingas puses. Nusileidus lėktuvui ir laukiant automobilio prasidėjo diskusija ar reikia išsikeisti pinigus, juk Airijoje Eurai. Bet vat pasirodo Šiaurės Airijoje viskas kitaip, tad jei keliausit - žinokit. O šioje Airijos dalyje tikrai yra ką pamatyti!

Valandėle kita iki mūsų išsirinkto namo, pakeliui nusiaubėm maisto prekių parduotuvę. Juokingiausias momentas buvo tas, kai prisipirkę maisto supratom, kad mašinoje laisvos vietos tai nėra, nes bagažinė pilna lagaminų ir foto įrangos. Tad maistu užkaišėm visus laisvus bagažinės plotelius, o dalį pasiėmėm ant kelių, na kad kelionė neprailgtų :) Atvažiavę į namą, jau ten radome Kariną ir Saulių, jie buvo atvykę iš kitos Airijos dalies. Tomas buvo rezervavęs visą  trijų kambarių namą. Namas stovėjo vienkiemyje, o šalia ganėsi karvės. Vaizdas, kaip iš atviruko. Kiekvienas įsikūrėm ir pradėjom pažintinį vakarą. Karina ir Saulius vyras ir žmona fotografai, daugiausiai fotografuojantys vaikus, Monika buvo tyliausia ir sunkiausia buvo ją perprasti, net kai aptarinėdavom darbus, ji savųjų nerodydavo, bet berods paskutinį vakrą atsiskleidė - jai labiausiai patinka fotografuoti vyriškus aktus. Nu kaip nepatiktų, net man pačiai įdomu būtų :). Meida - ji jauniausia dalyvė, kelionės metu atšventėm jos 18 - liktą gimtadienį.  Po susipažinimo mes su Migle komandą palikome aptarti sekančios dienos lokacijas ir patraukėm į viršų miegoti, kur kartu įsikūrė ir Monika. Nes kas mažiausiai miega, tai modeliai ir vizažistai, nes pradeda ruoštis anksčiausiai, o eina miegot, kaip ir kiti :)

Išaušo rytas. Prabundu nuo knarkimo, pirma mintis "Dieve, Monika, knarki kaip diedas!". Kai suskambo žadintuvas ir vyriškas balsas pasakė "Labas Rytas" buvo juokinga :) Naktį Tomas su Monika apsikeitė lovomis. Na bet džiaugiuosi, kad Monika neknarkia. O Tomas geranoriškai kitas naktis miegojo ant sofos pirmam aukšte. 

Foto: Tomas Brazinskas

Visuomet šią kelionę prisiminsiu nuo pusryčių ritualo. Kaip mes pirmos atsikėlusios su Migle paruošdavom stalą ir gurkšnodavom kavą, suvalgėm visą Karinos lietuvišką juodą duoną (net Lietuvoje tokios nerandu) ir šokoladukus. Kai jau visi pradėdavo rinktis į apačią, mes eidavome dažytis ir šukuotis. Mūsų dienos atrodydavo taip: pusryčiai/pasiruošimas, važiuojam į pirmą lokaciją. Grįžtam pietūs - antras įvaizdis, važiuojam į antrą lokaciją. Grįžtam vakarienė/aptarimas ir sekančios dienos planuotė. Labai smagu buvo dirbti, nes viskas buvo aišku ką ir kada darysim. Tomas viską buvo suradęs ir suplanavęs iš anksto. Vietoje tardavomės tik dėl detalių ir plano išdėstymo.

 

Pirmoji lokacija buvo prie Atlanto. Paplūdimys, kuriame nei vieno žmogaus nekėlė nuostabos - juk rugsėjo pabaiga. Bet tokia ramybė ir uolų didybė viename, kad atėmė žadą mums visiems. Fotografavome Unlabel drabužius, kurie labiausiai tiko tokioje natūralioje aplinkoje. Miglei atlikau lengvą makiažą ir vėjo taršomas lengvas bangas plaukuose. Po šios lokacijos grižome į namus pietų. Po pietų ruošėmės fotografuoti įspūdingo grožio dizainerės Aurelijos Beliakaitės suknelę. Jai parinkome ir įspūdingą vietą - Milžinų kelią. Pavadinimas duotas ne veltui, nes yra ką paveikti, kol su visom tašėm ir kuprinėm iki jų nusigauni. Sukurti griežtesnį įvaidį, Miglei paryškinau akies apačią, o lūpoms parinkau tamsią burgundišką spalvą. Fotografuojant iššūkių turėjome su vėliumu, kurį nuolat norėjo nuplėšti stiprus Atlanto vėjas. Tad į Miglės galvą subadžiau visus turimus segtukus :)
Ši suknelė visiems taip patiko, kad ją dar kartą fotografavome trečią - paskutinę dieną. Tad šiam kartui tiek, kitos dienos ir mūsų nuotykiai bus aprašyti vėliau :)
 
 
 

Nuotrauka: Meida Žukauskaitė